Ir kodėl  vėl, antrą žiemą iš eilės, manyje atsiranda tas blo-
gas jausmas,sunkiai apibūdinantis,bet neduodantis ramybės.

Tik negalvokit,kad dėl kokių meilės dramų ar panašių svaigi-
mų(spėjau suprasti,kad tai nebetaip svarbu).

Šįkart giliau šuo pakastas-draugai. Tiek daug aplinkui jų,
pažįstamų.Nesakau,kad neturiu kam išsipasakot,pasijuokti
 ar su kuo laiką praleisti,bet iki galo tos spragos niekas
neužpildo,nes kažkuriuo būdu pajauti,kad vienam žmo-
gui pasidarei + - nebetoks reikalingas ir tai tiek daug keičia..